4-oji konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“

|
Spalio 12 d. įvyko jau 4-oji biblioterapijai skirta konferencija „Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, kurią šiemet organizavome kartu Kauno apskrities viešąja biblioteka. Knygų galios žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimui yra neišsemiamos, todėl knygų terapija atlieka svarbų vaidmenį tiek mūsų kasdieniniame gyvenime, tiek reabilitacijoje. Tai patvirtino ir konferencijos dalyvių pranešimai. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 žmonių iš Kauno regiono, Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos, Akmenės, Birštono, kurie buvo įvairių profesijų: bibliotekininkai, psichologai, mokytojai, žurnalistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Konferenciją pradėjo ir dalyvius šiltai pasveikino bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė. Ji pasidžiaugė, kad susidomėjimas biblioterapija auga, o šios konferencijos ašis ne teorija, bet praktiniai pavyzdžiai, kaip biblioterapija gali padėti įvairiose gyvenimiškose situacijose, kaip galima integruoti kūrybines terapijas kokius įdomius, naudingus visuomenei biblioterapinius projektus organizuoja ne tik bibliotekos, bet ir kitos organizacijos. Prasminga konferencija pasidžiaugė ir dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Lietuvos kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė. Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė sveikino dalyvius ir dėkojo konferencijos rėmėjams Birštono savivaldybei ir LR kultūros ministerijai bei partneriams: Lietuvos biblioterapijos asociacijai, Humanistinės egzistencinės psichologijos institutui (HEPI), Birštono kultūros centrui.

Kūrybingai ir darbingai trijų dalių konferencijos pradžiai toną davė muzikos terapeutės Dianos Gečės monokordu, dar Pitagoro laikais minimu instrumentu, atliktas kūrinys.

1-ąją konferencijos dalį pradėjo profesorė, Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narė Daiva Janavičienė. Ji pasidalino asmeninio tinklaraščio apie biblioterapiją kūrimo patirtimi, įžvalgomis. Su tinklaraštyje pateiktomis biblioterapinių knygų rekomendacijomis, pasidalintomis mintimis susipažinti galima čia: https://biblioterapija.wordpress.com/

Psichoterapeutas Timas Petraitis, kuris taiko biblioterapiją savo darbe bei bando suprasti pacientus skaitydamas jų mėgstamus tekstus ir kūrybą, savo pranešimu kvietė rasti atsakymą į klausimą, ar rašyti yra sunkiau nei skaityti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skaityti yra lengviau, nes skaitant nereikia atsiskaityti už perskaitytus žodžius, jų atpasakoti, todėl rašymas atrodo daug narciziškesnis užsiėmimas, nes jei sugalvosi parodyti, ką užrašei, iš karto rizikuoji atsidurti pasaulio centre ir tapti vertinimo objektu. Tačiau tikram skaitymui, kuris reikalauja įsileisti rašytoją ir jo kūrinį, reikia būti pasiekus trečią žmogaus raidos stadiją, kai suprantama, kad kiti žmonės nėra dėl mūsų.

Visiškai iš kitos perspektyvos į biblioterapiją žvelgta visus sujaudinusiame VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorės Aldonos Kerpytės ir komunikacijos specialistė Nijolės Raudytės pranešime „Biblio ir logo terapija onkologinės ligos kelyje“. Šiame, vieninteliame tokiame Baltijos šalyse bei Rytų Europoje, centre sergantiesiems vėžiu greta dvasinės pagalbos, psichosocialinių ir sveikatinimo paslaugų skiriami ir biblioterapijos užsiėmimai. Pranešėjos apžvelgė atliktą onkologinių ligonių anketinę apklausą bei atskirų atvejų analizę, kuri patvirtino, kad kompleksinė socialinė ir psichologinė pagalba kartu su biblio ir logo terapija yra efektyvi vėžio liga sergančiųjų psichosocialinės reabilitacijos priemonė.

Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narė, Šiaulių profesinio rengimo centro Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, metodininkė Branguolė Šimkūnienė pasidalino savo patirtimi, kaip biblioterapija gali padėti atsitiesti po skaudžių netekčių. Pranešime „NETEKTIES PALIESTIEMS arba kaip gyventi ramybėje“ pastebėta, kad kai tuokiamės, kai gimsta vaikas, esame apsupti artimųjų, tačiau susidūrus su MIRTIMI, kai bendrauti sunkiausia, visuomenė nejaukiai tylėdama atsitraukia. Kenčiantys netekties skausmą paliekami vienatvėje. Čia jam į pagalbą galėtų ateiti biblioterapija. Remdamasi asmenine patirtimi, pranešėja aptarė keletą knygų, kurios gali padėti išgyvenantiems netektį: „Paguodos žodžiai“ (sudarė Helen Exley), Dorothy F. Etgerton „Eiki ramybėje. Vadovas kenčiantiems netekties skausmą“ ir kt.

Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narys, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos doktorantas Vidas Dusevičius pasidalino įdomia patirtimi, pristatydamas 2017 m. vykusį projektą ,,Mano istorija“, kuriame dalyvavo Vilniaus Arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenė ,,Aš esu“ ir skirtingų meno krypčių atstovai. Kūrybinėse dirbtuvėse bendruomenės nariai kūrė tekstus, kuriuos vėliau skaitė, interpretavo ir vizualizavo menininkai. Buvo suorganizuota paroda, išleista knygelė „Mano istorija“, į kurią sugulė ne tik priklausomų asmenų bendruomenės narių sukurti tekstai, menininkų darbai, bet ir ypač įdomūs pačių menininkų pasisakymai, kuriuose jie mėgina kalbėti apie priklausomų asmenų istorijas, apie šių tekstų skaitymo patirtį ir tai, ko jie ieškojo juose bei ką atrado.

2-oji konferencijos dalis buvo skirta net trims praktiniams užsiėmimams. Biblioterapijos metodu paremtą patyriminį seminarą „Ar jaučiuosi laimingas(-a) būdamas(-a) tuo, kas esu?“ vedė klinikinės psichologės Veronika Mudėnaitė-Savickienė ir Raminta Seniūnaite-Ramanauskienė. Pasitelkę literatūrinę ištrauką dalyviai diskutavo apie turimas patirtis, jas lydinčius jausmus, atviravo.

Kitą patyriminį užsiėmimą „Gydanti kelionė: vidinio balso atradimas kūrybiškai skaitant ir rašant“ vedė Jūratė Sučylaitė, poetė, poezijos terapeutė, Klaipėdos universiteto docentė, Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė. Poezijos terapija yra ekspresyviosios meno terapijos šaka, orientuota į kalbą, apimanti skaitymą, dialogus, kūrybišką arba terapinį rašymą. Grupės dalyviams buvo pateikti tekstai, atspindintys įvairias būsenas. Kiekvienas išsirinko sau artimesnį autorių ir ieškojo, kuo jų abiejų išgyvenimai panašūs.

Norintieji geriau pažinti muzikos terapiją, dalyvavo patyriminiame seminare „Mano gyvenimo melodija“, kurį vedė muzikos terapeutė, profesionali savo srities specialistė Diana Gečė. Ji pristatė meditacinių instrumentų kolekciją ir pasidalino muzikos terapijos užsiėmimų vedimo patirtimi.

3-oji konferencijos dalis buvo skirta pristatyti naujausią bibliotekų patirtį ir veiklas. Naudingas dalyviams buvo Lietuvos medicinos bibliotekos specialisčių Daivos Širkaitės ir Reginos Vaišvilienės parengtas pranešimas apie biblioterapinės literatūros sąrašus. Matydamos, kad knygos iš tiesų gali keisti mūsų mąstymą, jos parengė ne vieną rekomenduojamos biblioterapinės literatūros sąrašą: 2013 m. „Biblioterapija. Žodis žeidžia, žodis gydo“, 2014 m. „Knygos keičiančios mąstymą“, 2016 m. – „Knygos pagal receptą“, 2017 m. - „Rekomenduojamojo pobūdžio leidiniai vaikams, paaugliams ir jaunimui“, o 2018 m. pasirodė literatūros rodyklė „Rekomendacinio pobūdžio leidiniai žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis bei jų artimiesiems“.

Nepaprastai įdomus, užburiantis kaip ir pats „Kvepiančių knygų salonas“ – buvo Kauno apskrities viešosios bibliotekos specialistės Agnės Norkutės pranešimas, kuri yra ir viena iš idėjos sumanytojų. „Kvepiančių knygų salonas“ – tai intriguojantis, žaismingas, skaityti, diskutuoti ir per kvapo prizmę literatūrą raginantis pažinti kultūros produktas. Ekspozicijoje – 15 įdomiausių, kvapus ryškiausiai iliustruojančių knygų bei 15 jose aprašomų kvapų. Apgaubti įstabių aromatų, lankytojai išgyvena ypatingas patirtis, kurios pažadina norą pasinerti į literatūros pasaulį.

Dr. Rasos Januševičienės ir Dalios Balčytytės, Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojų, pranešime apžvelgta „Skaitymo pievelių“ organizavimo patirtis įvairią negalią ir/ar sutrikimų turintiems vaikams, suaugusiems bei negalios neturintiems žmonėms. Užsiėmimuose knygos ne tik skaitomos – taikant biblioterapijos metodą, aptariamas jų turinys, diskutuojama, dalinamasi įžvalgomis.

Galiausiai savo unikalia, pirmosios bibliotekos Lietuvoje, kuri oficialiai pasiskelbė esanti draugiška autizmo spektro sutrikimų ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, patirtimi pasidalijo Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos vyresn. bibliotekininkė A. Pranckutė pranešime „Sensoriniai skaitymai bibliotekoje“. Sensorinių skaitymų metu skaitymu lavinami vaikų sensoriniai gebėjimai, ugdomi socialiniai įgūdžiai, slopinamas neigiamas elgesys, skatinamas teigiamas požiūris į knygą. Bibliotekoje konsultuojantis su specialistais buvo įrengta ir specialiai pritaikyta erdvė, parengti 5 kvalifikuoti darbuotojai bei sukurta trijų istorijų programa. Remiantis tėvų apklausos duomenimis, galima teigti, kad paslauga atlieka savo funkciją: padeda vaikams įsitraukti į veiklas, atpalaiduoja, tobulina jų sensorinius ir kalbinius įgūdžius, padeda socializuotis.

Augantis biblioterapinių paslaugų spektras, didėjantis susidomėjimas konferencija ir gausus dalyvių būrys bei geri atsiliepimai žr.: https://biblioterapija.wordpress.com/2018/10/18/geri-rezultatai-ikvepia/patvirtina jų poreikį ir įkvepia organizuoti naujas, nes sukaupta patirtis leidžia formuoti poreikį atliepiančias temas, profesionaliai atrinkti pranešėjus, išlaikyti tęstinumą.