Knyga
Mano vardas yra Marytė
2024 08 08Mano vardas yra Marytė / Alvydas Šlepikas ; lengvai suprantama kalba parengė Justina Bružaitė-Liseckienė ; [tekstą iliustravo Antanas Skučas]. – Vilnius : Lietuvos audiosensorinė biblioteka, 2023 ([Vilnius] : Standart Impressa). – 350, [1] p. : iliustr. ; 23 cm. - ISBN 978-609-00-7675-0 (įr.)
Apie knygą
„Mano vardas – Marytė“ – tikrais faktais paremtas rašytojo Alvydo Šlepiko romanas, 2012-ais metais pelnęs „Metų knygos“ apdovanojimą bei įvertintas Lietuvos rašytojų sąjungos premija.
Skaudžias istorines temas narpliojanti knyga sulaukė daug tarptautinio dėmesio ir palankių atsiliepimų. 2021-ais metais pasirodė jau dvyliktasis šio romano tiražas. „Mano vardas – Marytė“ pasakoja apie tai, kas ištiko Rytprūsių žmones po Antrojo pasaulinio karo. Našlėmis likusios vokietės susidūrė su skaudžia realybe – prievarta, skurdu ir badu. Gelbėdamos savo vaikus, siųsdavo juos į kitą Nemuno pusę – į Lietuvą. Čia jiems prigijo „vilko vaikų“ pravardė. Našlaičiai, patekę į mūsų šalį, ne visada rasdavo geresnį gyvenimą. Vieni pradėdavo dirbti pas ūkininkus, kurių dalis nevengdavo išnaudoti vaikų, kiti elgetaudavo, vagiliaudavo ir kitaip bandydavo prasimanyti maisto, kuriuo dalindavosi su broliais, seserimis ir motinomis. Romanas pasakojamas per pagrindinės veikėjos vokietaitės Renatės ir jos šeimos patirtį, atskleidžiančią visą siaubą, užgriuvusį Rytprūsių gyventojus.
Alvydas Šlepikas rėmėsi tikromis „vilko vaikų“ istorijomis. „Mano vardas – Marytė“ – ne tik romano pavadinimas, bet sakinys, kuris ne kartą gelbėjo Renatę.
Užsakyti leidinį
Apie knygą
„Mano vardas – Marytė“ – tikrais faktais paremtas rašytojo Alvydo Šlepiko romanas, 2012-ais metais pelnęs „Metų knygos“ apdovanojimą bei įvertintas Lietuvos rašytojų sąjungos premija.
Skaudžias istorines temas narpliojanti knyga sulaukė daug tarptautinio dėmesio ir palankių atsiliepimų. 2021-ais metais pasirodė jau dvyliktasis šio romano tiražas. „Mano vardas – Marytė“ pasakoja apie tai, kas ištiko Rytprūsių žmones po Antrojo pasaulinio karo. Našlėmis likusios vokietės susidūrė su skaudžia realybe – prievarta, skurdu ir badu. Gelbėdamos savo vaikus, siųsdavo juos į kitą Nemuno pusę – į Lietuvą. Čia jiems prigijo „vilko vaikų“ pravardė. Našlaičiai, patekę į mūsų šalį, ne visada rasdavo geresnį gyvenimą. Vieni pradėdavo dirbti pas ūkininkus, kurių dalis nevengdavo išnaudoti vaikų, kiti elgetaudavo, vagiliaudavo ir kitaip bandydavo prasimanyti maisto, kuriuo dalindavosi su broliais, seserimis ir motinomis. Romanas pasakojamas per pagrindinės veikėjos vokietaitės Renatės ir jos šeimos patirtį, atskleidžiančią visą siaubą, užgriuvusį Rytprūsių gyventojus.
Alvydas Šlepikas rėmėsi tikromis „vilko vaikų“ istorijomis. „Mano vardas – Marytė“ – ne tik romano pavadinimas, bet sakinys, kuris ne kartą gelbėjo Renatę.
Užsakyti leidinį
