Knyga

Saugojimo vieta:  AB

spanų autoriaus Antonio Iturbe romanas „Mažiausia pasaulio biblioteka“ remiasi realios Aušvico koncentracijos stovyklos kalinės Ditos Kraus patirtimi. Tai neįtikėtina istorija apie merginą, kuri rizikavo gyvybe, kad Holokausto metu knygų magija išliktų gyva.

Prahoje gimusiai Ditai buvo keturiolika, kai naciai jos šeimą ištrėmė į Aušvico-Birkenau stovyklą. Čia ji susidūrė su likimo draugais, tarp kurių buvo mokytojai, koncentracijos stovykloje įsteigę pogrindinę mokyklą. Fredis Hiršas – mokyklos iniciatorius – įduoda Ditai keletą kontrabanda įneštų, nuspurusių knygų ir taip paauglė tampa slaptosios bibliotekos nare. Viename tamsiausių žmonijos istorijos skyrių atsiranda nepaprasta drąsos ir vilties kibirkštis.

Tai nebuvo tikra biblioteka – vos aštuoni nutriušę tomeliai, kai kurie itin blogos būklės, tačiau jie pavojingi, nes akimirksniu galėjo reikšti mirties bausmę. Visgi knygos visais laikais buvo drąsos, įkvėpimo ir pabėgimo šaltinis. Aušvico stovykloje jos priminė ne tokius sunkius laikus, o knygų istorijos leido bent trumpam pabėgti į kitą pasaulį.

Rašytojas Antonio Iturbe istoriniame romane „Mažiausia pasaulio biblioteka“ atkuria jaunosios Ditos istoriją. Pagrindinė veikėja ne tik rūpinosi knygomis, ji turėjo ir dar vieną itin svarbią užduotį –šgyventi ir neišprotėti. Rašytojo kuriamas siužetas vingiuoja per pačias juodžiausias patirtis, supažindina su tokiais istoriniais personažais, kaip daktaras Mengelė, ir primena mūsų istorijos skaudulius.

„Mažiausia pasaulio biblioteka“ – istorija pasakojama neslepiant siaubo, tačiau su švelnumu, meile ir ateities viltimi, kurią suteikė knygos. Skaitytojų apžvalgose teigiama, kad Ditos Kraus istorija patiks tiems, kuriuos sudomino „Anos Frank dienoraštis“. Dita vienintelė iš savo šeimos išgyveno koncentracijos stovyklos pragarą. Po karo ji, kartu su vyru, išvyko gyventi į Izraelį.