Knyga

Ishiguro romanas „Palaidotas milžinas“ – lėtas, sodrus ir daugiasluoksnis. Kūrinys sutalpina kolektyvinės ir asmeninės atminties, meilės ir poros santykių, kaltės ir senatvės temas. Iš kitų autoriaus knygų pastarasis tekstas išsiskria maginės fantastikos žanrui būdingas elementais. Kazuo Ishiguro meistriškai pina istoriją, mitologiją, religiją bei fantastiką į vieną hipnotizuojančią visumą.

Romano vieta – maždaug VI amžiaus Anglija. Tamsus metas, kuriame žmonės tikėjo troliais, milžinais, žmogėdromis ir slibinais. Pagrindiniai veikėjai – senukai Akslis ir Beatrisė, visą gyvenimą praleidę kartu. Kai šalį niokoję karai pagaliau nurimo, sutuoktiniai iškeliauja aplankyti seniai matyto sūnaus.

Dėl keistos amnezijos, aptraukusios visą kraštą, jie sunkiai prisimena savo vaiką. Žmonės gyvena net nesusimąstydami, kodėl negali prisiminti dalykų, kurių niekada nederėtų pamiršti. Visgi, kelionė tampa ne tik fiziniu žygiu per tamsų ir atšiaurų kraštą, bet tuo pačiu, tarsi pamažu lipinama dėlionė, išsklaidanti užmarštį ir piešianti žiaurų praeities portretą. Praeities, kurią visi bando pamiršti.

Romano „Palaidotas milžinas“ siužetas vystomas lėtai. Svarbiausios čia metaforos, mistinė senovės atmosfera ir subtiliai perteikiami ilgametės poros ryšiai, menas gyventi kartu iki pat senatvės. Autorius iš mažų prisiminimo detalių dėlioja Akslio ir Beatrisės gyvenimą ir per jų santykius tiesia gijas į užmaršties vaidmenį. Kazuo Ishiguro kelia klausimus ar skaudžius dalykus geriau slėpti tolimose atminties kertelėse? Kaip prisiminimai veikia mūsų pasaulio suvokimą ir tai, kas esame šiandien?

„Palaidotas milžinas“ – jautri ir melancholiška pasaka suaugusiems.