Naujienos

2024 m. spalio 18 dieną Birštono kurhauze vyko tradicinė, jau septintoji, nacionalinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, apėmusi keletą aktualių bibioterapijos teorijos ir praktikos aspektų. Dalyvavo 118 įvairių sričių Lietuvos specialistų: bibliotekininkų, psichologų, mokytojų, slaugytojų ir kt., praktikuojančių ar ketinančių praktikuoti biblioterapiją savo darbe.

Pirmojoje konferencijos sesijoje pranešimus skaitė psichologė Giedrė Žalytė, etnomuzikologė, prof. habil. dr.  Daiva Vyčinienė ir psichoterapeutas Timas Petraitis.

Lektorė G. Žalytė pranešime analizavo pasakų terapiją: pasakose įdėta liaudies išmintis, patirtis, pamokymai vienaip ar kitaip veikia klausytoją ar skaitytoją. Kodėl tokia populiari „Eglė žalčių kralienė“ ir kodėl labai noriai vadiname savo dukras Eglėmis? Kokie įspėjimai slypi „Sigutėje“? Ką sako „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“? Kiekviena pasaka perteikia ne tik tam tikrą herojaus istoriją, jo išėjimą iš namų ir grįžimą, bet ir mūsų protėvių gyvenimo pamokas, gydančias, guodžiančias, auginančias, perduoda žinutes, kurias galime pamėginti „iššifruoti“. Pranešimo autorė pasiūlė savo pasakų atrakinimų kodų, susiedama juos su šių dienų visuomenės psichologiniu vaizdiniu. 

Dr. Daiva Vyčinienė pranešime aptarė sutartinių magiją. Lietuvių sutartinės analogiškos meditacijai, kita vertus, nesudėtinga melodija, pasikartojimai, garsažodžių gausa primena užkalbėjimus. Sutartinės giedamos grupės žmonių, tad jų mokymasis ir atlikimas reikalauja atidos, susikaupimo, ypatingo susiklausymo. Gana sudėtingas jų atlikimo būdas ir darnos siekimas per garsą ir žodį padeda tobulinti bendravimo įgūdžius, vystyti kitas asmenines savybes. Sutartinių esmė – sutarimas. Individualus, didesnių ar mažesnių gebėjimų dainininkas giedant tarsi išnyksta, nes vertinamas ne konkretus kiekvieno grupės nario indėlis, bet bendras galutinis rezultatas: „Tai gražiai sutarėm!“ Sutartinės harmonizuoja sielą, padeda nurimti, išgirsti save, todėl jos artimos biblioterapijai. Profesorė akcentavo, kad „Sutartinių maginį poveikį sustiprina giedotojų išsidėstymas ratu, vyksta tarsi sakralios erdvės sukūrimas, atsiribojimas nuo išorinio pasaulio dirgiklių.“ Dr. D. Vyčinienė pademonstravo menininkų eksperimento, siekiant užrašyti sutartinių ritminius ir garso modulius kvadratėliais, rezultatą – muzikinis audinys primena liaudiškų lovatiesių raštą.

Sesiją užbaigė psichoterapeutas Timas Petraitis pranešimu „Ar vis dar apsimoka skaityti knygas?“

Antroji pranešimų sesija buvo skirta biblioterapijos praktikos patyrimams pristatyti. Birštono viešosios bibliotekos Paslaugų ir išteklių skyriaus vedėja Laima Švirinienė kalbėjo apie savo patirtis, įgytas teikiant biblioterapijos paslaugas Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos skyriaus pacientams. Praktika parodė, kad labai svarbu atpažinti individualius skaitymų dalyvių poreikius. Slaugos skyriaus pacientų išsilavinimo lygių, gyvenimiškų patirčių įvairovė pasiūlo užsiėmimų temas, pagal kurias pasirenkama biblioterapijos metodika ir atitinkamos priemonės: tekstas, asociatyvus daiktas, garsas, vaizdas, kvapas. Tikslingai taikant visa tai tikėtinas geresnis rezultatas, nes dalyviai užsiėmime atidesni, labiau susikaupę.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė-metodininkė Šarūnė Leikienė pristatė biblioterapijos veiklas bibliotekoje. Papasakojo, kaip vyksta teoriniai mokymai, vykdomos biblioterapijos edukacijos, kūrybinės dirbtuvės jaunimui, organizuojama biblioterapijos ir kūrybiškumo stovykla.  Edukacinius užsiėmimus veda bibliotekos darbuotojos Neringa Antanaitienė, Malvina Zimblienė, Šarūnė Leikienė.

Antrąją konferencijos sesiją pabaigė Morkus Dusevičius, skaitęs pranešimą apie gimnazijoje taikytą biblioterapiją. Gimnazijoje dirbdamas filosofijos ir dorinio ugdymo mokytoju, biblioterapiją taikė pagal poreikį ir situacijas, kurias jis, kaip mokytojas ir mokyklos bendruomenės narys, atpažindavo aplinkoje. Svarbiausia užduotis vedančiajam ir grupei – sukurti pasitikėjimo atmosferą. Bibliotekininkams, kurie ryžtųsi praktikuoti užsiėmimus vaikams ir paaugliams, M. Dusevičius palinkėjo kantrybės, didelio noro padėti ir išmokti neskubėti, paauglius būtina pažinti, nevertinti jų, o priimti ir džiaugtis buvimu kartu. Po dvidešimties mokytojavimo metų nuo šio rugsėjo Morkus išėjo iš mokyklos ir dirba Vilniaus Arkivykupijos mediacijos centre „In Pace“, biblioterapiją taiko kitai tikslinei grupei – kaliniams.

Trečioji konferencijos dalis buvo skirta praktiniams biblioterapijos užsiėmimams. Šiais metais dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų galimų užsiėmimų: koliažo, lėlių teatro ir fototerapijos parodomųjų praktinių dirbtuvių.

Septintojoje konferencijoje įvesta naujovė – po kiekvienos pranešimų sesijos buvo moderuojamos diskusijos. Naujovė sulaukė didelio pritarimo ir praplėtė bei pagilino konferencijos temas. Į diskusiją aktyviai įsitraukė ne tik pranešėjai, bet ir auditorija.

Siekiant grįžtamojo ryšio po konferencijos buvo atlikta apklausa, kurioje iš viso dalyvavo 49 respondentai. Vertinimas vyko dešimtbalėje sistemoje. Konferencijos naudingumą 10 balų įvertino 76 proc. respondentų, 22 proc. – 9 balais, 2 proc. – 8 balais. Tai, kad išgirstą informaciją ir išbandytus metodus galės panaudoti savo profesinėje veikloje, 10 balų įvertino 57 proc. respondentų, 29 proc. – 9 balais,  12 proc. – 8 balais, 2 proc. – 6 balais. Atsakydami į klausimą „Kokia buvo naudingiausia informacija?“, respondentai nurodė po keletą variantų. Daugiausia kartų paminėti pranešimai: G. Žalytės „Emociškai auginančios ir gydančios žinutės lietuvių pasakose“, M. Dusevičiaus „Biblioterapija vaikams ir paaugliams: iššūkiai, išbandymai, uždaviniai“, L. Švirinienės „Biblioterapija praktiškai. Patirtys Birštono PSPC Slaugos skyriuje“, prof. habil. dr. D. Vyčinienės „Sutartinių magija“,  T. Petraičio „Kas skaito, rašo – valgyt neprašo. Ar apsimoka skaityti knygas?“, daugeliui patiko visi pranešimai. Į klausimą „Kas Jus labiausiai įkvėpė konferencijos metu?“ po keletą atsakymų variantų pasirinko dauguma respondentų. Įkvėpė G. Žalytės pranešimas apie pasakas, pajausta bendrystė, tikros žmonių patirtys, prof. habil. dr. D. Vyčinienės pranešimas ir kt. Atsakydami į klausimą „Kokios temos, kalbant apie biblioterapiją, Jums būtų aktualiausios ateityje?“, respondentai nurodė: vaikų ir paauglių biblioterapija, praktinės patirtys, jų pritaikymas, poezijos terapija, patyčių sprendimo būdai taikant biblioterapiją ir kt.

Konferencija atitiko dalyvių lūkesčius, sulaukta padėkų už puikią organizaciją, jaukius ir šiltus susitikimus, o ypač draugystę ir bendrystę, gautą informaciją, įdomius pranešimus, labai patiko įtraukios diskusijos po sesijų. Konferencijos dalyviai džiaugėsi, dalijosi įspūdžiais:

„Džiaugsmas pabūti draugų ir bendraminčių apsuptyje. Man atrodo, kad konferencija pavyko, pasiteisino diskusijos po serijų.“, „Buvo įdomu ir naudinga. Ačiū!“, „Buvo labai naudingas praktinis užsiėmimas ir, be abejo, labai įdomūs pranešimai, kuriuose buvo daug vertingos ir naudingos informacijos.“, „Labiausiai įkvėpė draugiškumo aura ir švytinčios sutiktų žmonių akys. Buvo be proto šiltas, jaukus ir naudingas laikas.“, „Ačiū už puikią konferencijos organizaciją, jaukų ir šiltą susitikimą, o ypač draugystę ir bendrystę.“, „Ačiū organizatoriams! Tesaugo Jus Angelai sargai!“

Konferencija parodė, kad tokie skirtingų mokslo sričių specialistų susitikimai, stabtelėjimai dabartiniame skubėjimo ir greito laiko bėgsme labai reikalingi, svarbūs, naudingi, sustiprina bendrystę, taip pat turi ir biblioterapinį poveikį.

Projektą finansuoja: