Naujienos

Ramus, gelmingas pokalbis-diskusija „Ką mintija prisiminimų dėžutė?“ su birštonietėmis senjoromis spalio 3 d., minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, vyko jaukiame, uždarame rate, plevenant žvakei, namų kvapą skleidžiant žolelių arbatai su medumi.

Laima Švirinienė, Paslaugų ir išteklių skyriaus vedėja, į prisiminimus pakvietė sugrįžti paėmus iš antikvarinio lagamino simbolinį daiktą, kuris atvertų prisiminimų dėžutę. Moterys rinkosi spontaniškai:  gintarinius karolius, kaip taurius, milijonus metų menančius, lėlytę, primenančią mažąją anūkėlę, siūlų kamuolį, mielą ir šiltą, kaip ir daugelį metų turimos mamos megztos kojinės, šiurkščios, kietai nunertos, pavelėtos, kad būtų šilčiau. Jaunimas dabar tokių nedėvėtų. Apipasakojo skarelę ir jos ryšėjimo tradicijas. Kiekvienas daiktas buvo raktas į istoriją.

Kalbėjo moterys, ką sakė širdis, kas yra neišdildoma jokių laiko ašmenų, nes per giliai, per skausmingai ir per tvirtai gyvenimas įleido šaknis į atmintį. Į Birštoną jos susibėgo ir skirtingų kraštų, kurortas mielai priglaudė ir leido kurtis. Čia jų namai, čia jų gimtinė, pirmoji, antroji ar trečioji – nesupaisysi. Karo ir pokario keliai klaidūs, jais bėgo jų vaikystė, gimtinės soduose žydėjo jaunystė, sovietmečiu atėjo branda su visais saldžiais ir karčiais vaisiais. Tai buvo jų dienos. Moterys išmoko branginti laiką, lieti ašaras ir jas nuryti, o svarbiausia – džiaugtis ir mylėti.

Gyvenimas kaip Maldaknygė, kurią prisiminė moteris: aplenkta sovietiniu „Tiesos“ laikraščiu, motina atsivertus žiūri į ją, per skruostus ašaros rieda, iš viduje įdėtos nuotraukos žvelgia du žuvę sūnūs. Taurūs ir brangūs prisiminimai pleveno, apšviesti atidos, dėmesio, atjautos ir gyvybės.