Naujienos

Aktorių Ernestos Žemaitytės ir Saulės Jakevičiūtės be galo išraiškinga pantomima, itin tiksliai emocijas ir mintis atspindintys muzikos ir vaizdų įrašai, minimalistinė scenos dekoracija atitraukė nuo banalių kasdienių problemų.

Režisieriaus Virgilijaus Bortkevičiaus spektaklio pristatymas, žodžiai, kupini gelminės meilės teatrui, aktorėms, menui ir intonacinės potekstės po ištarų „Nuodėmė“, „Gimimo mitas“, „Malda“, kuriomis pavadintos pantomimos dalys, pripildė erdvę sakralia paslaptimi.

Sunku būti be nuodėmės šitam nuodėmingame pasaulyje, išpažinti klaidas, mirti ir atgimti tokiu pačiu, bet kitokiu. Kur ir kaip rasti prasmę, kai Didysis Kūrėjas pašykštėjo, galbūt pataupė kurdamas žmogų ar dėl kažkokios priežasties įvyko klaida ir į pasaulį išleido su įgimtais trūkumais? Trūkumais? Na, sakykim, fiziniais, nes jie matomi. O dvasia, ar ne ji yra prasmė ir įkvėpimas?

Užburiantis dvasinis spinduliavimas sklido iš Ernestos, Saulės, kai atliko vaidmenis, kai bendravo, kai ruošėsi spektakliui. Skliste sklido gyvenimo džiaugsmas iš jų akių, širdies. Ir sušildė. 

Taip gera buvo būti šalia. Buitinės problemos subanalėjo. Liko šventas kūrybos aktas. Spektaklio, gyvenimo, savęs.