Aldona Puišytė
Veža lietuviškos rogės Flandrijos grafą Žiliberą de Lanua, čiuožia upės ledu, girgždėdamos pralekia devynis ežerus,— žyra gilūs pusčiaus pusnynai. Apšerkšniję sinjoro tamsios blakstienos, žvalgosi smalsios akys po nepažįstamą kraštą. Kelias tolimas, penkiolika mylių ligi karališkojo Labanoro, dar dvylika lig Vilniaus. Prunkščia žirgai, dunksi pasagos į gruodą, stūgauja rujos vilkų, tūno tarp girių apsnigtos senos sodybos, žybsi reti žiburiai...
Įvardijimai ir sąskambiai / Aldona Puišytė // Neužmirštuolių skliautas. - Vilnius : Vaga, 1989. - P. 250.
Stebis svetimšalis klajūnas: melodingai ulba lietuvių mergelės, spingsi blausiai sidabro papuošalai... Rūmų menėje šoka meška pauosčius midaus, o didis valdovas tik vandenį grynąjį geria, Tochtamyšas totorius kiūkso šalia kepurėtas, žila jo barzda ligi kelių... Tėviškės pasiilgus, atvažiuoja Jogaila: sutaria pusbroliai sendami,— medžioja drauge Merkinės ir Birštono giriose, vaikosi stumbrus raiti. Giesmę apie tai Romoje sudės Husovianas...
Įvardijimai ir sąskambiai / Aldona Puišytė // Neužmirštuolių skliautas. - Vilnius : Vaga, 1989. - P. 250.
