7-oji konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“

Spalio 18 dieną Birštono kurhauze vyko tradicinė, jau septintoji, nacionalinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, apėmusi keletą aktualių bibioterapijos teorijos ir praktikos aspektų. Dalyvavo 118 įvairių sričių Lietuvos specialistų: bibliotekininkų, psichologų, mokytojų, slaugytojų ir kt., praktikuojančių ar ketinančių praktikuoti biblioterapiją savo darbe.

Pirmojoje konferencijos sesijoje pranešimus skaitė psichologė Giedrė Žalytė, etnomuzikologė, prof. habil. dr.  Daiva Vyčinienė ir psichoterapeutas Timas Petraitis.

Lektorė G. Žalytė pranešime analizavo pasakų terapiją, nes pasakose įdėta liaudies išmintis, patirtis, pamokymai vienaip ar kitaip veikia klausytoją ar skaitytoją. Kodėl tokia populiari „Eglė žalčių kralienė“ ir kodėl labai noriai vadiname savo dukras Eglėmis? Kokie įspėjimai slypi „Sigutėje“? Ką sako „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“? Kiekviena pasaka perteikia ne tik tam tikrą herojaus istoriją, jo išėjimą iš namų ir grįžimą, bet ir perduoda mūsų protėvių į ją sudėtas gyvenimo pamokas, gydančias, guodžiančias, auginančias žinutes, kurias galime pamėginti „iššifruoti“. Pranešimo autorė pasiūlė savo pasakų atrakinimų kodų, susiedama juos su šių dienų visuomenės psichologiniu vaizdiniu. 

Dr. Daiva Vyčinienė pranešime aptarė sutartinių magiją, nes lietuvių sutartinės analogiškos meditacijai, kita vertus, nesudėtinga melodija, pasikartojimai, garsažodžių gausa primena užkalbėjimus. Sutartinės giedamos grupės žmonių, tad jų mokymasis ir atlikimas reikalauja atidos, susikaupimo, ypatingo susiklausymo. Gana sudėtingas jų atlikimo būdas ir darnos siekimas per garsą ir žodį padeda tobulinti bendravimo įgūdžius, vystyti kitas reikalingas asmenines savybes. Sutartinių esmė – sutarimas. Individualus dainininkas su savo didesniais ar mažesniais gebėjimais giedant tarsi išnyksta, nes vertinamas ne konkretus kiekvieno grupės nario indėlis, bet bendras galutinis rezultatas: „tai gražiai sutarėm!“ Sutartinės harmonizuoja sielą, padeda nurimti, išgirsti save, todėl jos artimos biblioterapijai. Profesorė akcentavo, kad „Sutartinių maginį poveikį sustiprina giedotojų išsidėstymas ratu, vyksta tarsi sakralios erdvės sukūrimas, atsiribojimas nuo išorinio pasaulio dirgiklių.“ Dr. D. Vyčinienė pademonstravo menininkų eksperimento, siekiant užrašyti sutartinių ritminius ir garso modulius kvadratėliais, rezultatą – muzikinis audinys primena liaudiškų lovatiesių raštą.

Sesiją užbaigė psichoterapeutas Timas Petraitis pranešimu „Ar vis dar apsimoka skaityti knygas?“

Antroji pranešimų sesija buvo skirta biblioterapijos praktikos patyrimams pristatyti. Birštono viešosios bibliotekos Paslaugų ir išteklių skyriaus vedėja Laima Švirinienė kalbėjo apie savo patirtis, įgytas teikiant biblioterapijos paslaugas Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos skyriaus pacientams. Praktika parodė, kad labai svarbu atpažinti individualius skaitymų dalyvių poreikius. Slaugos skyriaus pacientų išsilavinimo lygių, gyvenimiškų patirčių įvairovė pasiūlo užsiėmimų temas, pagal kurias pasirenkama biblioterapijos metodika ir atitinkamos priemonės: tekstas, asociatyvus daiktas, garsas, vaizdas, kvapas. Tikslingai taikant visa tai tikėtinas geresnis rezultatas, nes dalyviai užsiėmime atidesni, labiau susikaupę.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė-metodininkė Šarūnė Leikienė pristatė biblioterapijos veiklas bibliotekoje. Papasakojo, kaip vyksta teoriniai mokymai, vykdomos biblioterapijos edukacijos, kūrybinės dirbtuvės jaunimui, organizuojama biblioterapijos ir kūrybiškumo stovykla.  Edukacinius užsiėmimus veda bibliotekos darbuotojos Neringa Antanaitienė, Malvina Zimblienė, Šarūnė Leikienė.

Antrąją pranešimų sesija pabaigė Morkus Dusevičius, skaitęs pranešimą apie gimnazijoje taikytą biblioterapiją. Gimnazijoje dirbdamas filosofijos ir dorinio ugdymo mokytoju, biblioterapiją taikė pagal poreikį ir situacijas, kurias jis, kaip mokytojas ir mokyklos bendruomenės narys, atpažindavo aplinkoje. Svarbiausia užduotis vedančiajam ir grupei – pasitikėjimo atmosfera. Bibliotekininkams, kurie ryžtųsi praktikuoti užsiėmimus vaikams ir paaugliams, M. Dusevičius palinkėjo kantrybės, labai norėti padėti ir išmokti neskubėti, būtina pažinti paauglius, nevertinti jų, o priimti ir džiaugtis buvimu kartu. Po dvidešimties mokytojavimo metų nuo šio rugsėjo Morkus išėjo iš mokyklos ir dirba Vilniaus Arkivykupijos mediacijos centre „In Pace“, biblioterapiją taiko kitai tikslinei grupei – kaliniams.

Trečioji konferencijos dalis buvo skirta praktiniams biblioterapijos užsiėmimams. Šiais metais dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų galimų užsiėmimų: sielos koliažo, lėlių teatro ir fototerapijos parodomųjų praktinių dirbtuvių.

Septintojoje konferencijoje įvesta naujovė – specialiai moderuojamos diskusijos po kiekvienos pranešimų sesijos. Naujovė pasiteisino – į diskusiją aktyviai įsitraukė ne tik pranešėjai, bet ir auditorija.

Konferencija parodė, kad tokie skirtingų mokslo sričių specialistų susitikimai labai reikalingi, naudingi, stiprina bendrystę ir taip pat turi biblioterapinį poveikį.



Apie konferenciją

7-oji Biblioterapijos konferencija Kurhauze (Fotoreportažas)