Knyga
Alis Balbierius
***
Jorge Luis Borges
***
Šitaip atidavė save
Rikiuojas į žodžius,
Kaip rikės rugiapjūtėj,
Mažojoj ir Didžiojoj Lietuvoj,
Už vandenynų
Ir Sibiro maldaknygėj,
Laisvojoj „Žemės“ antologijoj...
Kazys Bradūnas
***
Mano karta – dar knygų bado karta. Taigi esu iš tų, kuriems kiekviena knyga buvo, tebėra ypatingas, lyg šventybės palytėtas daiktas, kuriems su knyga išsiskirti tebėra sunku. Kuriems skaudu dėl knygos devalvacijos: grafomaniškos, nemokšiškos žodžio raiškos; man dar – ir dėl vargano – kad ir „gražiausio“, blizgiausio – pavidalo. Skaudu, kai koks niekalas vadinamas knyga.
Vladas Braziūnas
***
Vertinga knyga parodo ir atveria tau tai, ko pats nepajėgei suformuluoti, leidžia žengti ten, kur negali ar nedrįsti žengti, pamatyti tai, ko nedrįsai ar negalėjai pamatyti.
Marius Burokas
***
Kaip žmogus, užaugęs su knygomis, jų stipriai formuotas ir iki šiol jomis retsykiais pamaitinantis savo sielą, galiu pasakyti, kad literatūros reikšmė didžiulė. Be knygos neįsivaizduoju gyvenimo. Kaip ir be mylimų žmonių. O knygos juk irgi – žmonės, pasauliai. Žmonių parašyti. Nuostabiausia knygų savybė ta, kad jos gerokai pergyvena savo autorius. Atsiverti prieš kelis šimtmečius (tūkstantmečius!) gyvenusį autorių, ir jis tau kalba. Šiandien, tavo kambaryje, tavo gyvenime. Man kvapą užgniaužia, kai mėginu suvokti, kas yra knyga.
Laura Sintija Černiauskaitė
***
Geras knygas verta skaityti, nes jos neleidžia mums tapti „išties šiuolaikiniais žmonėmis“. Būti šiuolaikiniu žmogumi, vadinasi, pasmerkti save visiškam ribotumui.
Gilbertas Kitas Čestertonas
***
Knygos skaitymo ir išgyvenimo dalis yra jos lietimas, o ne vien tik matymas ir vizualinė percepcija: svarbu, kad ji kvepia, ją galima liesti, kad knyga truputį dėvisi, ir tu jauti tą jos trapumą. Visa tai susiję. Žmonės, sukūrę genialius kūrinius, kūrė ne tik meistrišką vaizdų ar metaforų kombinaciją – jie sukūrė ir medžiagą, ir formą, ir mūsų santykį su ja.
Leonidas Donskis
***
Paulius Drevinis
****
Jau labai ankstyvame amžiuje man atrodė, kad knygose yra kažkokia paslaptis, kad ten turi būti kažkas, ką verta sužinoti. Taip buvo ir taip yra, ir kuo daugiau skaitai, mąstai, tuo ta paslaptis eina gilyn. Jos buvimas nekelia abejonių. Apie žmogų, jo pasaulį gali tiek sužinoti, suvokti iš knygų, tai stebuklingas dalykas.
Viktorija Daujotytė
***
Tėvas su knyga - didis tai yra pasaulio sutvirtinimas vaikui, padrąsinimas: eik, rasi, yra ta knyga, kurios tau būtinai reikia. 0 jei nerasi, tai pats tą knygą ir parašysi.
Viktorija Daujotytė
***
Panegirika Martynui Mažvydui
išraižyta Petro Repšio medalyje pirmajai lietuviškai knygai atminti
Sigitas Geda
***
Gabenk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus.
Johanas Volfgangas fon Gėtė
***
...esi bitė, tad nešk į knygos korį visų žemės žiedų nektarą, nė vienos dilgėlės neatstumk (ji irgi Dievo delne), nes visa yra reikalinga, kad knyga nebūtų reta kaip rėtis, knyga turi būti pilna kaip pilnas medaus korys.
Leonardas Gutauskas
***
Pasaulis be knygų. Koks tai pasaulis? Ar tai pasaulis. Ar tik Mėnulio, Marso peizažai su nenuspėjamais ežerų duburiais, su melsvų dulkių sūkuriais? Beraštis? Miręs? Nes jo nepalietė Dvelksmas, įkvėpęs gyvybės dvasią.
Leonardas Gutauskas
***
Sena knyga visada yra guodžianti.
Hermanas Hesė
***
Knyga, knyga ir dar kartą knyga! Niekas taip neišjudina vaiko fantazijos ir jo neugdo, kaip knyga.
Astrida Lindgren
***
Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais.
Justinas Marcinkevičius
***
...skaitymas veikia kaip stipri asmens individualizcijos priemonė, jį įtraukia į gana paslaptingus sąmonės ir savimonės veiksnius, kurie dažnai būna slopinami ar užslopinti pareigų, politinio režimo, papročių, teisinių normų, sužadinamas nuslėptas vidinis gyvenimas.
Marcelijus Martinaitis
***
Kur?
Jonas Strielkūnas
***
Negalėdamas suprasti, kas parašyta, susikurdavau istorijas pagal paveiksliukuose pavaizduotas scenas ir bendrą knygos diktuojamą nuotaiką. Tai sunku paaiškinti žodžiais, bet viskas – knygos senumas, jos puslapių pageltimo laipsnis, storumas, kvapas (kuris dar dabar man yra vienas maloniausių) padėdavo suprasti: knyga jausminga ar protinga, linksma ji ar liūdna.
Rimvydas Stankevičius
***
Knyga yra visuma, sudaryta iš atskirų klodų – kaip spektaklis. Čia, žinoma, svarbiausia pjesė (turinys, tema), režisierius (rašytojas) ir scenografija (knygos apipavidalinimas). Manau, kad „aktoriai“ – tai skaitytojai, kurie kiekvienas savaip interpretuoja tekstą. Jei visi šie komponentai „randa bendrą kalbą“ – tokia knyga yra vertinga.
Jūratė Stauskaitė
***
Pasakos – tai ne fantazijos, palyginti su jomis visa kita yra fantazija. Pasakų šalies įstatymai ir etika yra senesni, tvaresni ir gerokai paprastesni nei stori administracinės ir baudžiamosios teisės kodeksai.
Renata Šerelytė
***
Ar galima gatvėje atskirti skaitantį žmogų nuo neskaitančio? Taip. Iš akių, iš veido išraiškos, iš žvelgimo į kitą žmogų. O ypač – iš žvelgimo į vaiką.
Kęstutis Urba
***
Petras Vaičiūnas
***
Man atrodo, kad knygų vertybė šiuolaikiniame pasaulyje kaip tik yra jų iš pažiūros neaktualumas, t. y. jos nebeturi komentuoti mums mūsų šios dienos tikrovės. Tą daro žurnalistika ir socialiniai tinklai. O štai gera literatūra, man regis, yra apie svarbesnius reikalus.
Rytis Zemkauskas
