Laisvė

O tautos Dvasia sparnus ištiesia
Lyg ošimą tolimų dainų
Ir, giedodama heroiškąją giesmę,
Kyla iš liepsnos ir pelenų.

Kazys Bradūnas

***

Laisvė

Aš jau nepakeliu minčių apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.

O nesibaigianti kelionė į tave,
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.

Justinas Marcinkevičius

***

Baigtis priklauso nuo daugybės veiksnių, beprasmiška juos visus aiškintis ir taip mėginti iš anksto užsitikrinti sėkmę arba pateisinti nesėkmę. Jie ne žmogaus valioje. Bet visuomet žmogaus valioje nuspręsti savo santykį su tuo, kas vyksta. Kad ir kas nutiktų, laimėti gali tik kovodamas. O jeigu žūsi, tai bent žūsi kovodamas, nepasidavęs. Kūniškai, atrodytų, ta pati baigtis, bet dvasiškai jos skiriasi kaip dangus ir žemė. Tad klausimas, kovoti ar nekovoti, nėra tikras klausimas. Tai išvis ne klausimas. Kova ir gyvenimas yra sinonimai. Kova ir laisvė - irgi. Laisvas žmogus - tai kovojantis žmogus, pagal apibrėžimą. Kitaip nebūna. Kai tai supranti, pasidaro ramu. Tai gal net vienintelė įmanoma tikra ramybė...

Dainius Razauskas