Visos mūsų mintys, mūsų viltys
Prie gimtosios žemės ir namų,
Ten sušalę grįžtame sušilti
Iš visų pasviečių svetimų.
Bernardas. Brazdžionis
***
Būsim lietuviai,
kurie tebesaugo
motinas savo ir būstus vaikų,
žemėj užgimę,
mes dangui užaugom.
Sigitas Geda
***
Tas ne lietuvis, kurs jos būdo.
Jos žemės dainų nemylės;
Neverks, kad patys sūnūs žudo
Kas verta meilės ir garbės.
Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!
Stokim į darbą kaip milžinai!
Laimina Dievas sėjamą grūdą,
Laimina vaisių: gema šimtai.
Maironis
***
Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.
Justinas Marcinkevičius
***
O vis dėlto Lietuva traukia
Visus ir kiekvieną
Neatplėšiamai, visuotinai, skausmingai
Atleisdama, kaltindama, laukdama,
Priimdama mūsų kaltes,
Kaip ir mes - visų ir visada:
Visa tai Lietuvoje lieka pritraukta.
Lietuva traukia įsčiose gimsiančius
Gimusius,
Traukia amžinai ir skausmingai
Iki mirties ir po jos
Būsime Lietuvos pritraukti.
Marcelijus Martinaitis
***
Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: Lietuva.
Jonas Strielkūnas
***
Ir niekas tų datų nei žino, nei mini.
Tik jaučia, kad akmenio vardas – Tėvynė.
Ateina, pasėdi ant šito akmens.
Ir miršta. Ir tiki, kad amžiais gyvens.
Jonas Strielkūnas
***
Paskutinį kartą redaguota:
2021-04-24
