Liepos 1 d. vyko projekto „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangum“ vakaras, skirtas Birštono vardo BRIST 640 metų sukakčiai, kai pirmą kartą jis paminėtas Prūsijos kronininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Šventėje renesanso šokius šoko Anykščių kultūros centro istorinio šokio studija „Baltoji Pavana“ (vadovė Jūratė Uselienė), aktorius Andrius Bialobžeskis skaitė tekstus, menančius Birštono karališkąją istoriją.
Profesionaliai atliekami dvarų šokiai, įspūdingi kostiumai, šiltos šokėjų šypsenos, didinga laikysena nukėlė į XIII–XVI a., to laikotarpio aukštuomenę. Žavėjo viskas: muzikos ir šokių dermė, renesanso aprangos prabanga, monumentalumas. Teatralizuotam vakarui iškilmingumo suteikė aktorius A. Bialobžeskis, sodriu, išraiškingu ir, neretai, paslaptingu balsu skaitydamas karališkąjį Birštoną bylojančius tekstus. Ištrauka iš prof. Raimondos Ragauskienės studijos „Karališkojo Birštono praeitis: istorinė raida iki XIX a.“ priminė, kad Birštonas laikomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės rezidencija. Kaip pilis, dvaras atrodė iš tikrųjų, dabar sunku pasakyti, tačiau apie jį sklandė padavimai, kuriuos užrašė lietuvių etnografas, fotografas Balys Buračas. Vytauto kalne, atsieit, buvę paslėpti lobiai, kurių geidė ne vienas, o kalne miegojusi karalaitė. „Paskui atsibasčiusi kažkokia svetima kariuomenė ir užpuolė pilį. Vytauto kariuomenė gynusis kiek begalėdama, bet priešų nuveikti nepajėgusi, tačiau jiems nepasidavusi – ėmusi ir užsikasusi giliuose kalno požemiuose.“ – sako vienas padavimas. Perskaitė ir Stanislovo Moravskio, gydytojo, literato, kuris domėjosi Birštono istorija, knygos „Iš visur po truputį“ ištraukėles, patvirtinančias Birštone buvus pilį, iš žemių suplaktą, apie kurią sklandė visokios kalbos. Paskaitė Aldonos Elenos Puišytės tekstą, Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį „Medžioklė prie Birštono“, Poeto Justino Marcinkevičiaus Nemuno ir kurorto pašlovinimą. Pabaigoje „Baltoji Pavana“ norinčiuosius pamokė šokių žingsnelių.
Karališkai šventiškai buvo prisimintas Birštonas, kurio valdos XIV–XVIII a. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalių nuosavybė, čia įsikūręs valdovo dvaras priklausė Jogailaičių (Gediminaičių) dinastijos atstovams iki pat dinastijos pabaigos – 1572 m. Birštono pilį ir dvarą vizitavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai: Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Vladislovas Vaza. Yra žinoma, kad Kazimieras Jogailaitis Birštone lankėsi bent 19 kartų... Nė vienas kitas Lietuvos kurortas tokiu valdovų dėmesiu pasigirti negali, apskritai retam Lietuvos miestui pasisekė tokią istoriją turėti.
Projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangum“ remia Birštono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Paskutinį kartą redaguota:
2022-11-28
