Įvykę renginiai

Sausio 8 d. birštoniečius ir miesto svečius į Birštono viešąją biblioteką subūrė vieno žmogaus didelis žygdarbis. Toks – apie kurį sužinojęs pasaulis nuščiuvo ir žavisi iki šiol, todėl labai džiugu, kad LR Seimas šiuos metus paskelbė Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos metais. Jis savo pėdsaką pasaulio istorijoje, humaniškumo istorijoje paliko 1939-1940 metais, kai rezidavo Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas ir, be savo tiesioginio darbo, rizikuodamas gyvybe, išdavinėjo Japonijos tranzitines vizas žydams, taip išgelbėdamas daugiau kaip 6000 gyvybių.

Siekdami pagerbti jo atminimą, bibliotekoje vaikams organizavome origami gervių lankstymo dirbtuvės, kuriose dalyvavo Birštono gimnazijos mokiniai, vadovaujami dailės mokytojos Laimos Kučiauskienės, o vakare suaugusius pakvietėme į dokumentinio filmo „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“, kuriame yra įamžintas jo atminimas, peržiūrą. Filmą pristatė vienas jo autorių, VDU Azijos studijų centro laikinasis vadovas, politikos mokslų daktaras, japonologas Linas Didvalis. Pasveikinęs visus susirinkusius, pasidžiaugęs biblioteka ir šia gražia iniciatyva, papasakojo, kad filmo idėja kilo iš noro plačiajai visuomenei prieinama forma pristatyti prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusį Kauno ir Japonijos ryšį per 4 istorines asmenybes: minėtąjį Čiunę Sugiharą, pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorių, inžinierių, profesorių, Vasario 16 d. akto signatarą Steponą Kairį,  samurajų Jukičį Fukudzavą, kuris pirmasis paminėjo Kauną savo dienoraštyje dar 1862 m. ir Matą Šalčių, kuris Japoniją ryžosi pasiekti motociklu ir vėliau išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“.

Filmas sujaudino žavingais tolimosios Japonijos gamtos ir kasdienybės vaizdais, jaudinančiomis, įkvepiančiomis neeilinių žmonių istorijomis. Stebino Mato Šalčiaus ryžtas ir narsa pažinti keliaujant, Stepono Kairio užsidegimas ir kantrumas pažinti tolimą kraštą renkant rašytinius šaltinius, o Čiunės Sugiharos atjautos ir drąsos kupina istorija graudino iki ašarų. Filmas turtingas ir Kauno istorijos faktų, panoraminių vaizdų. Po filmo peržiūros svečias Linas Didvalis atsakė į gausybę susirinkusiųjų klausimų apie Japoniją ir Čiunę Sugiharą. Nustebino, kad pati Japonija apie diplomato asmenybę pradėjo viešai kalbėti visai neseniai, tik prieš 10-15 metų, nors Pasaulio tautų teisuolio vardas jam buvo įteiktas dar 1985 m. Susirinkusieji domėjosi ir kaip pats svečias susidomėjo Japonija.

Po susitikimo dar ilgai galvojosi, kokie esame laimingi, kad gyvename taikoje, kad sprendžiame finansinius, buitinius rebusus, o ne mirties ir gyvybės klausimus, kad gyvename laisvi ir rūbai nėra įsigėrę mirties kvapo, o žemė nepersisunkusi motinų skausmo ašarų ir nekaltų žmonių kraujo. Kaip parodė istorija, tik mažuma karo sąlygomis geba išgirsti širdies balsą. Čiunės Sugiharos širdies balsas buvo stipresnis už karo triukšmą, o dvasia stipresnė už žmogišką baimę, todėl jo atminimas niekada neišblės.