Jonas Kazlauskas (1930–1970)

Matiešionys, Jono Kazlausko tėviškė

Jonas Kazlauskas gimė 1930 08 01 Matiešionyse.
1949 metais aukso medaliu baigė Prienų „Žiburio“ gimnaziją ir įstojo į VU .
1954 metais baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete.
J. Kazlausko pastangomis 1965 metais įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“.
1968 metais apgynė filologijos mokslo daktaro disertaciją.
1968–1970 m. Filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 metų  - profesorius.
1970 10 08  Jonas Kazlauskas dingo, palaidotas 1970 11 20.

Rinktiniai raštai / Jonas Kazlauskas. - Fotogr. leid. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. - 2 t. : iliustr. ; 22 cm. - (Kalbos ugdymo programa)
ISBN 5-420-01473-4 (įr.)

Lietuvių kalbos istorinė gramatika : (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis) / J. Kazlauskas. - Vilnius : Mintis, 1968 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 414, [1] p.
Tiražas 3000 egz.

Turinyje aut.: Elena Adomaitytė-Cemnolonskienė, Algimantas Baltakis, Antanas Bieliauskas, Romana Dambrauskaitė-Brogienė, Nijolė Dirginčienė, Juozas Džervus, Vytautė Eidukaitienė, Aleksas Girdenis, Audrius Grinys, Birutė Jasiūnaitė, Živilė Jurkšienė, Audronė Kaukienė, Kajetonas Kazlauskas, Aldona Kazlauskienė, Domicelė Kazlauskienė, Elena Kurklianskaitė-Vaitiekaitienė, Kęstutis Lakickas, Vytautas Lakickas, Alfonsas Laučka, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Anarsija Mikalauskaitė-Adamonienė, Eugenija Mikšytė-Lašienė, Kazys Morkūnas, Teresė Murauskaitė, Jonas Palionis, Lionginas Pažūsis, Aldonas Pupkis, Juozas Randis, Albertas Rosinas, Algirdas Sabaliauskas, Bronys Savukynas, Williamas R. Schmalstiegas, Albina Simonaitienė, Rasa Sinkevičiūtė-Zdanevičienė, Ona Stankūnaitė-Mickevičienė, Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė, Jurijus Stepanovas, Evalda Strazdaitė-Jakaitienė, Bonifacas Stundžia, Ramutė Šimukauskaitė, Aldona Tamalavičiūtė-Pranskevičienė, Konstancija Tamulaitytė, Laimonas Tapinas, Vincas Urbutis, Nijolė Vaitiekūnaitė-Blažėnienė, Regina Venckutė, Jonas Vyšniauskas, Zigmas Zinkevičius, Marcelė Židelevičienė. - Vert.: Rubina Svaldenienė, Regina Venckutė. - Bibliogr. išnašose. - Tiražas 1000 egz.ISBN 978-9955-39-094-7 (įr.)

Anarsija Adamonienė. Triptikas kalbininkui Jonui Kazlauskui
Evalda Jakaitienė. Iš knygos „Gyvenau... Ir dar noriu"
Stefa Juršienė. Matiešionys. J. Kazlausko gimtinė
Genovaitė Mačiūtė. Po Jono Kazlausko dangum
Justinas Marcinkevičius. Draugo daina
Antanas Marčiulaitis. Nelaiku užgesęs žiburys
Valė Petkevičienė. Žmogaus ir kalbos keliu
Laimonas Tapinas. Prarasto laiko nebūna
Ona Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

Jono Kazlausko premijos laureatai:
1990 m. – Albertas Rosinas
1996 m. – Aleksas Stanislovas Girdenis
2005 m. – Audronė Kaukienė
2008 m. – Bonifacas Stundžia
2010 m. – Birutė Jasiūnaitė
2015 m. – Vytautas Rinkevičius

2018 m. – Pėteris Vanagas (lat. Pēteris Vanags)

Dr. Miguelis Villanueva Svenssonas
Matiešionyse 2020-ųjų rugpjūčio 1 d.

2020 m. – Miguelis Villanueva Svenssonas (Miguel Villanueva Svensson)

Apie premijos įteikimą Matiešionyse, Jono Kazlausko tėviškėje:

Kalbininko Jono Kazlausko premija įteikta VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros doc. dr. Migueliui Villanuevai Svenssonui

Žodžio ir kalbos šventė

Jono Kazlausko premija įteikta doc. dr. Migueliui Villanuevai Svenssonui

Jono Kazlausko premija – profesoriui Pėteriui Vanagui

Diena, kai Matiešionys tampa baltistikos židiniu / Rita Urnėžiūtė. – Iliustr. // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2018, Nr. 8, p. 13-15.

Pagerbtas Nemuno krašto žmogaus Jono Kazlausko atminimas: kalbininko tėviškės prieglobstyje – Matiešionyse – pristatytas naujasis jo vardo premijos laureatas

Matiešionių kaime paminėtos kalbininko Jono Kazlausko gimimo metinės. Įteikta jo vardo premija (Fotoreportažas)

„Baltistas – visu savo gyvenimo keliu"...

Jono Kazlausko premija – jaunam mokslininkui

Paminėtos profesoriaus Jono Kazlausko 80-osios gimimo metinės

A. Kaukienei – J. Kazlausko vardo premija

Upės plauks į melsvą tolį,
Gervės grįš ir vėl išskris.
Nežinau, brangi mamyte, 
Ar pabelsiu į duris?

Nežinau, ar dar pareisiu
Per sodelį takeliu?
Tėviškėlė pasikeitus,
Nėr darželyje gėlių.

Jei pareisiu, kas belauktų
Prie vartelių atdarų,
Veltui tavo vardą šauksiu, -
Tu toli ten už kalnų.

Tu, Urale, motinėle,
Tėtis jau šaltuos kapuos,
Kas paklos man patalėlį,
Kas nuliūdusį paguos?

Kas nušluostys drėgną veidą,
Atsigerti kas paduos?
Nemunėly saulei skęstant
Kas dainelę padainuos?

Kas saulutei patekėjus
Iš miegelio pabudys?
Kas lankelėn šieną pjaunant
Pradalgėlę išvartys?

Jei dar gyvas aš sugrįšiu
Į gimtuosius namelius,
Apkabinsiu medį, kryžių
Lyg tikruosius tėvelius.

Kloja guolį uogienojai,
Guodžia mus giria plati.
Nenušluostyti rasoja
Skruostai skausmo išgelti.

Ginklą kelti mes išdrįsom,
Vėtros mūs nepabaugins.
Savo mielą gimtą sodžių
Partizanai vėl apgins.

Mėgstamiausia Jono Kazlausko daina (užrašyta Būdų kaime, netoli Birštono)

Pastaba: Poeto archyve yra išlikęs pats pirmasis, 1970 metais rašytas eilėraščio rankraštinis variantas, kurio tekstas ir tiksli parašymo data rodo, kad eilėraštį inspiravo Jono Kazlausko mirtis.

Kiek sniego prisnigo,
Pripustė, prišalo
Kaip gūdžiai  prieš aušrą
Šaligatvį valo.
Po sapno košmaro
Širdin įsibrauna
Alpinantis garsas.
Taip koją nupjauna.
Taip atveria  žaizdą.
Taip kraujas ištrykšta.
Taip laužomi kaulai
Trupėdami girgžda.

Pusiaumiegės naktys
Ir sambrėškos balkšvos,
Iš  sapno – vėl  sapnas.
lš  balso – vėl balsas.
0 niekad nejusi,
Kaip mąžta tos erdvės,
Kur viltys ir siaubas
Kaip žiežirbos perdegs.
Kur mintį užgožia,
Kur atmintį slepia
Nežinomi žodžiai,
Prie lūpų prikepę .

Ar naktį prieš aušrą?
Ar dieną prieš naktį?
Savęs neapleisti
Ir visko netekti?
Savęs negailėti,
Kitų neatminti
Ir siaubo gyvatę
Lyg širdį suminti?
Kryžiuojasi tiesos,
Ir blėsta kaip gaisas
Nesuprasto žingsnio
Nežinomas eismas.