Motiejus Kazimieras Sarbievijus

I Miškų žaidimas

Kai šviesiausiasis Vladislovas IV, Lenkijos karalius, 
atvyko į Birštono miškus medžioti

Žaliuojantys miškai ir iškilmingai
Iš pagarbos nutilusios paunksmės,
Ir švelnūs, glamonėjantys vėjeliai, 
Giedrais dvelkimais nuraminkit 
Pailsusią, darbų ir rūpesčių 
Nuvargintą karaliaus širdį;
Šilai,
Žavėkit ją sava grožybe.
Karaliau, viskas, ką matai,
Čia stengias tau įtikti.
Toltano nimfos krištolo krūtim
Gležnas gėles maitina,
Sidabro kojomis 
Tave sutinka.
Būriai paukštelių 
Darniom sutartinėm 
Tave pasveikina.
Net medis virpančiais lapeliais, 
Sakytumei sparnais,
Pakilti stengias,
Kad įmanytų — skristų 
Valdovo pasitikti.
Pušis iš tolo sveikina,
Viršūne pamaldžiai linguoja. 
Vėjeliui tykiai dvelkiant,
Margų žiedų būriai 
Prie tavo kojų glaudžias, 
Bučiuoja tavo pėdas.