2017 m.

Vasarą pasitikome projekto renginiu, skirtu lietuvių raštijos pradininkui Martynui Mažvydui, gražiam pirmosios lietuviškai spausdintos knygos 470 m. jubiliejui.

Talentingi Kauno dramos teatro aktoriai Egidijus Stancikas ir Dainius Svobonas kartu su Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos ansambliu „Adoremus“ pristatė jautrią teatralizuotą literatūrinę-muzikinę programą, kurioje jausmingai papasakojo apie patį M. Mažvydą, jo gimimą, kilmę, išsilavinimą, reformacijos dalyvio, liuteronų kunigo kelią, gabumus, požiūrį į gyvenimą ir pan., džiaugsminga širdimi atvėrė pirmą lietuvišką knygą – aptarė „Katekizme“ nagrinėtas tema.

Įtaigiai, emocionaliai skaitytos „Katekizmo“ ištraukos, J. Marcinkevičiaus, Vinco Mykolaičio Putino, Kazio Bradūno, Bernardo Brazdžionio bei Sigito Gedos tekstai nejučiomis nukėlė į 1547-uosius, artimiau supažindino su to meto visuomenės atspindžiais, M. Mažvydo vertybėmis ir siekiais. Ypatingą renginio atmosferą sukūrė, į apmąstymus nuskraidino choro atliekamos giesmės iš pirmosios lietuviškos knygos, senovės lietuvių, lietuvių ir lotynų kalbomis.

Vakaro pabaigoje aktorius E. Stancikas pasidžiaugė, kad Birštono viešoji biblioteka inicijavo šį gražų, ypatingą renginį, o bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė dėkojo artistams ir dainininkams už puikiai parengtą, prasmingą programą, pakvietė susirinkusius į sekantį projekto renginį, skirtą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto, publicisto Kazio Bradūno gimimo 100-mečiui.

Plačiau apie vakarą:
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=32335

Pakvietėme į Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Kazio Bradūno kūrybos vakarą, kuriame dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, rašytojo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, bei svajingą kanklių muziką dovanojusi kanklininkė Asta Jonkutė-Bogdanienė.

Gausiai susirinkusiems birštoniečiams ir kurorto svečiams tylos minute pagerbus partizanus, tremtinius, visus, kritusius laisvės kovose, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas neatsitiktinai priminė birštoniečių Povilo Buzo, Julijos ir Albino Grigonių bei Stasės Belickienės indėlį spausdinant ir platinant į laisvę kvietusius ir sovietinės valdžios draustus leidinius. Vienas jų – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika", šiemet mininti leidimo 45-metį.  Apie tai vaizdžiai ir nuoširdžiai pasakojo poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. 

Dėkodamas už nuostabų vakarą, Birštono vicemeras Vytas Kederys žavėjosi rašytojo šeimos stiprybe, tvirtumu, nepaprasta meile savo kraštui, žemei. Birštono viešosios bibliotekos direktorė džiaugėsi, kad didžių žmonių darbai gyvi mūsų širdyse – tai įrodė didelis žiūrovų būrys, kurie plojo atsistoję.

Plačiau apie vakarą:

Poeto, režisieriaus, aktoriaus bei scenaristo, ne vieną literatūrinę premiją laimėjusio rašytojo Alvydo Šlepiko kūrybą pasitikome erdvėje po atviru dangumi.

Vakaro metu kalbėjome apie jau septintą kartą perleistą jo romaną „Mano vardas – Marytė“. Rašytojas pasakojo apie „vilko vaikus“, apie jų dalią, kai penkiamečiai vokietukai eidavo pėsčiomis į Lietuvą. Apie tai, kaip vyresniuosius savo vaikus motinos parduodavo už bulvių maišą, nes tik taip buvo galimybė išsaugoti visų vaikų gyvybes: mažesnieji pavalgys, o vyresnėlis, parduotasis, irgi nebus badu marinamas. Nepatyrusiems karo, negyvenusiems jo nuojautomis, ypač jaunesniajai kartai, tai labai sunku suvokti, įsijausti į to meto vargą, šaltį ir badą.

Autoriaus pasakojimą keitė užburiantys aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus skaitymai ir Vytauto Kiminio pravirkdyta birbynė.

Čia pat buvo galima įsigyti Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygų, tarp kurių buvo ir Alvydo Šlepiko knygų.

Plačiau apie vakarą:
http://kvitrina.lt/literaturinis-vakaras-su-alvydu-slepiku/
http://www.gyvenimas.eu/2017/06/30/kas-tai-sako-moteris-ar-pati-knyga/

Aktorė Virginija Kochanskytė itin jautriai vedė rašytojos gyvenimo ir kūrybos keliu, įpindama ir savo prisiminimų, patirties, dvidešimt metų kurto romano „Vilius karalius", apysakos „Pikčiurnienė" ištraukomis atskleidę tvirtą pasakotojos talentą. 

Rašytojos gyvenimas buvo sunkus, bet, kaip Virginija Kochanksytė gražiai pastebėjo, Dievas ne veltui davė daug išbandymų. Tik stiprios rankos, užgrūdinta širdis galėjo atverti tą Dievo siųsta pasakotojos talento lobių skrynią.  O joje ir humoras, ir kritiškas žvilgsnis į žmogaus prigimtį, atviros pamokos apie pyktį, pavydą, puikybę, apie to meto Mažosios Lietuvos būtį, kuri savo žmogiškąja prigimtimi dar labai artima šių dienų žmogui. O humoras... Toks lietuviškai skoningas ir tikras. O liūdesys... Toks gyvenimiškas ir universalus.

Vakaras, kurį vedė V. Kochanskytė, dainavo Kauno muzikinio teatro dainininkas, tenoras Egidijus Bavikinas, o jam akompanavo pianistė Beata Vingraitė, nepaliko abejingų. Pilna salė, plojimai atsistojus - nuuostabus įvertinimas tiek mums, projekto organizatoriams, tiek programą pristačiusiems aktoriams.

Plačiau apie vakarą:
http://kvitrina.lt/ieva-simonaityte-juk-sunkus-kaip-akmuo-buvo-mano-gyvenimas/
http://www.gyvenimas.eu/2017/07/21/ir-pati-as-ten-esu/
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=32896

Nusikelti į netolimą praeitį pakvietėme kartu su rašytoju Gasparu Aleksa, netradiciniu ir itin įdomiu naujausiu jo romanu „Šventojo Akiplėšos medžioklė".

Gasparas Aleksa – talentingas, nemažą savo kūrybos gerbėjų ratą turintis poetas, prozininkas, dramaturgas, išleidęs net 14 įvairaus žanro knygų. Penktasis jo romanas „Šventojo akiplėšos medžioklė“ parašytas remiantis tikrais faktais apie legenda tapusį žmogų – kunigą Juozą Zdebskį, kurio atminimas vis dar gyvas Prienų ir Birštono krašto žmonių širdy.

Prienų bažnyčioje J. Zdebskis yra dirbęs vikaru, Birštone vedęs rekolekcijas. Jis rūpinosi pogrindinės spaudos platinimu, bendravo su birštoniečiais Albinu Grigoniu, Stase Belickiene, Povilu Buzu, Onute Valatkaite. Nors kunigas buvo persekiojamas, kalinamas ir pan., visuomet mokė žmones tikėjimo tiesų, kovojo už vaikų katekizaciją bažnyčiose, už tai buvo suimtas ir teisiamas. Aktyvūs Prienų ir Birštono parapijiečiai surinko 17 tūkstančių parašų, ginančių teisę kunigui mokyti vaikus katekizmo. Parašus į Maskvą vežė jam ir jo darbams ištikimi parapijiečiai: Antanas Grinkevičius bei Leokadija Miškinienė, tarp jų ir birštonietis Povilas Buzas, anuomet savo namuose įkūręs slaptą spaustuvę, spausdinęs Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką.

„Tarybinės demokratijos“ atvaizdais alsuojančias romano ištraukas įtaigiai skaitė pats Gasparas Aleksa bei rašytoja Violeta Šoblinskaitė, emociolnaliais, jausmingais smuiko ir fortepijono garsais programą pripildė garsi kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi tekstų, dalyvavo pokalbyje su rašytoju, uždavė jam įvairius klausimus, nuoširdžiai dėkojo už tokį prasmingą, didelį darbą, renkant dokumentiką ir aprašant sovietmečio kunigų gyvenimo peripetijas, už įdomią, skaitytojui patrauklią knygą.

Renginiui pasibaigus prie G. Aleksos nusidriekė eilė jo kūrybos gerbėjų, norėjusių asmeniškai pabendrauti su rašytoju, gauti jo autografą.

Jaukų rugpjūčio vakarą susirinkome Kurhauze prisiminti artimai su Birštonu susijusį žmogų – teatrologą, aktorių, režisierių, poetą, žurnalistą, meno kritiką Jurgį Blekaitį. Šiemet, liepos 8-ąją, minėjome jo gimimo 100-ąsias metines.

Primindamas svarbiausius Jurgio Blekaičio gyvenimo ir kūrybos faktus, ypatingą jo vaikystės ir jaunystės ryšį su Birštonu, jausmingą vakaro programą pradėjo aktorius Andrius Bialobžeskis.

J. Blekaičio tėvas, Birštono ūkininko sūnus Adomas Blekaitis, tarnavo Rusijos kariuomenėje, pasitraukęs į atsargą dirbo įvairiose įstaigose. Peterburge vedė lenkų kilmės katalikę Eleną Slupską, su kuria, Kelomekio miestelyje Suomijoje susilaukė sūnaus Jurgio.

Prasidėjus revoliucijai, Blekaičių šeima iš Peterburgo persikėlė į Lietuvą – apsigyveno Birštone pas tėvo gimines. Čia prabėgo patys gražiausi J. Blekaičio vaikystės, jaunystės metai: „Savo tėviškę laikau aš Nemuno kilpos apglėbtą, į Vytauto kalną atsirėmusį Birštoną, mano Tėvo Adomo Blekaičio ir, kaip atrodo, visų kitų Blekaičių gimtinę. <...>...ten mano pirmieji prisiminimai iš ankstyvos vaikystės, ten tas tikrasis, vienintelis gyvas, tarsi įdvasintas gamtovaizdis, kokį gal kiekvienas nešiojamės savy iš pirmo, pusiau sąmoningo pamatymo“ – rašo J. Blekaitis atsiminimuose. Nostalgija ir nepaprastai šilti poeto jausmai gimtinei atsispindi ir jo laiške V. A. Jonynui:  „Birštonas buvo laisvė, draugai, linksmos žaidynės, vėliau – meškerė, nerūpestingos saulėtos dienos“. Šie šilti prisiminimai vėliau sugulė jautriame eilėraščių cikle „Septyni Nemunai“.

Šeimai išsikrausčius į Kauną, J. Blekaitis baigė „Aušros“ gimnaziją, o 1943 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo teatrologo specialybę. Dalyvavo studentų Vaidybos studijoje, kuriai vadovavo Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas A. Jakševičius, 1940–1944 m. dirbo aktoriumi režisieriumi Vilniaus valstybiniame, vėliau „Vaidilos“ teatruose.

1944 m. J. Blekaitis pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, o nuo 1949 m. – JAV. Nors dirbo sunkų fizinį darbą, negailėjo laiko ir jėgų kūrybai, teatrui, kurie jo gyvenime užėmė ypatingą vietą. Režisavo vaidinimus Čikagos, Monrealio lietuvių ir kituose teatruose. Daugiau nei 3 dešimtmečius (1952–1987) dirbo „Amerikos balso“ radijuje. Daugelis jo klausytojų prisimena įtaigų Jurgio Blekaičio balsą, jo rengtus ir skaitytus pranešimus politikos ir kt. temomis.

Platus Jurgio Blekaičio kūrybinis palikimas – straipsniai apie teatrą, atsiminimai apie B. Sruogą, H. Radauską ir kitas iškilias asmenybes, A. Achmatovos, J. Brodskio ir kt. poetų eilėraščių vertimai, teatro istorijos studija „Algirdas Jakševičius – teatro poetas“ ir du poezijos rinkiniai – „Vardan vandenims ir dienoms“ ir „Rudens ritmu“.

Birštono kurhauze įtaigiai ir jautriai Andriaus Bialabžeskio skaitomos Jurgio Blekaičio eilės vilnijo, liejosi, tekėjo lyg Nemunas, palydėtas užburiančia, nostalgiška vieno geriausių Lietuvos fleitininko Vytauto Sriubikio muzika.  

Iškilus vakaras, nužėręs užmaršties dulkes, priminęs neeilinės Jurgio Blekaičio asmenybės gyvenimą bei kūrybą, jo meilę savo jaunystės Birštonui, abejingų nepaliko. Susirinkusieji susižavėjimą programa  išreiškė negailėdami skambių aplodismentų, dalydamiesi maloniais neparasto vakaro įspūdžiais...

Plačiau apie vakarą:
http://www.etaplius.lt/jurgio-blekaicio-nemunai
http://kvitrina.lt/po-zvaigzdetu-vasaros-dangum-jurgis-blekaitis-savo-teviske-laikau-nemuno-kilpos-apglebta-i-vytauto-kalna-atsiremusi-birstona/
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=33231
http://www.gyvenimas.eu/2017/08/18/septyni-nemunai-nesa-teviske-mano/