56-asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“ neįprastai, vasarą, keliaudamas per Lietuvą neaplenkė ir Birštono. Jau 22 kartą rinkomės klausytis poezijos, muzikos, susitikti su kūrėjais.
Šiemet kurorte savo kūryba dalinosi Antanas A. Jonynas – vienas žymiausių mūsų poetų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, 2003-ųjų metų Poezijos pavasario laureatas, vienas geriausių poezijos vertėjų Lietuvoje bei aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas, kuriam rugpjūčio 6 d. buvo įteiktas Laimono Noreikos vardo apdovanojimas kaip geriausiam 2020 metų tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ aktoriui-skaitovui. Pastarasis ir pradėjo vakarą eilėraščiu-daina „Atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu“ iš 1-osios Antano A. Jonyno poezijos knygos „Metai kaip strazdas“, išleistos 1977 m.
Antanas A. Jonynas skaitė nepublikuotus sonetus, kurie netrukus suguls į naują, jau 12-tą poezijos knygą. Pasidalino eilėraščiais, kuriuos įkvėpė laikas, praleistas Vokietijoje, Veimare, verčiant Goethe’s Faustą, lankantis Dornburge, Vysbadene. Kartu su poetu keliavome ne tik po Pietų Vokietiją, žvalgėmės ir po jo mylimą Vilnių, kuriame jis gyvena jau 66 metus. Grožėjomės ir vyšnios žydėjimu, ir lietaus šnarėjimu, klausėmės poeto prisipažino, kad patinka moterys su paslaptimi. Šmaikštaudamas prasitarė, kad yra prirašęs ir nerimtų eilėraščių, bet juos pasiūlė skaityti kito susitikimo metu. Vakaro metu nuskambėjo ir, kaip poetas sakė, vienintelis pagal užsakymą parašytas eilėraštis „Biblioteka“, kurį sukūrė siekdamas apginti uždaromą Užupio biblioteką.
Poezijos skaitymus lydėjo taikliai parinktos, aktoriaus Giedriaus Arbačiausko atliekamos dainos pagal Antano A. Jonyno ir jo tėvo Antano Jonyno, Tomo Venclovos, Justino Marcinkevičiaus, Vainiaus Bako, Henriko Radausko, Edgaro Alano Po (Edgar Allan Poe) poeziją. Giedriui Arbačiauskui jausmingai atlikus dainą A. Jonyno žodžiais „Baltosios naktys“, Antanas A. Jonynas pastebėjo, kad šį eilėraštį tėvas sukūrė jo mamai. Ir jo, sūnaus poezija, anot hum. m. dr. Viktorijos Šeinos, sunkiai įsivaizduojama be meilės eilėraščių. Ir jie skambėjo, sukosi lyg mylimosios šokio ritmu: grakščiai, jausmingai iki pat pabaigos, kol nuskambėjo G. Arbačiausko emocingai atliekama daina Antano A. Jonyno žodžiais „Na kaip, kaip aš galėčiau tavęs nemylėti“.
Kiekvienas „Poezijos pavasaris" Birštone visuomet kažkuo ypatingas... kažkuo nepaprastas... užburiantis... Klausantis poeto Antano A. Jonyno skaitomų eilių, dainų kūrėjo ir atlikėjo, aktoriaus Giedriaus Arbačiausko jausmingai atliekamų dainų, vakaras tarsi sustojo. Niekur nesinorėjo skubėti. Tik gerti, gerti skaitomus žodžius, dainų melodijas, o tam nekliudė nei atstumai tarp klausytojų, nei kaukės.... O perfrazavus Giedriaus Arbačiausko dainą pagal poeto V. Bako žodžius – visa, kas svarbiausia, lieka tarp eilučių. Tai nenusakoma, tai neaprašom, tai reikia kiekvienam pajausti pačiam....
Paskutinį kartą redaguota:
2020-08-11
