Vincas Juozaitis (1922–1988)

Vincas Juozaitis (1922–1988)


Vincas Juozaitis gimė Birštone 1922 m. gruodžio 28 d. Septynių vaikų šeimoje jis buvo vyriausias. Gabus jaunuolis, baigęs daug šviesių žmonių į gyvenimą išleidusią Prienų ‚Žiburio" gimnaziją (pirmosiose klasėse mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje) įstojo į Kauno universiteto medicinos fakultetą.

Kovą už Lietuvos laisvę Juozaitis pradėjo 1945 metų rudenį, mokydamasis antrame kurse. Vincas palaikė ryšius su Margirio grupės partizanais, siuntė jiems rašomąjį popierių, baterijas, kitus reikalingus daiktus. Suėmus studijų draugus, žinojusius apie jo pogrindinę veiklą, Juozaitis pasitraukė pas partizanus, įstojo į M. Jaruševičiaus – Lakštingalos vadovaujamą būrį.

„...ir pasiryžo mūsų partizanai atpirkti laisvę brangios Lietuvos"

1946–ųjų sausy Vincas pradėjo dirbti Dainavos apygardos štabe spaudos ir propagandos viršininku. Vyturio slapyvardžiu rašė eilėraščius, (su prierašu „autoriaus pavardė nežinoma" jie išspausdinti leidinyje „Sušaudytos dainos" (1990 m.).

1947–ųjų rugpjūty Punios šile įsikūręs štabas buvo išduotas ir apsuptas stribų. Juozaitį suėmė sunkiai sužeistą, be sąmonės. Nuteisė mirties bausme, vėliau nuosprendis buvo pakeistas į 25–erius metus kalėjimo Norilsko lagery. Laisvėn Birštono partizaną išleido 1960-aisiais, be teisės grįžti į Tėvynę. Visus tremties metus Vincas gyveno Norilske, ten su pagyrimu baigė medicinos mokyklą, dirbo felčeriu. Norilske vedė tremtinę Eugeniją Žiburytę, užaugino dvi dukras.

Į Lietuvą partizanas Vyturys grįžo po 29-erių metų, 1976-aisiais. Praradęs sveikatą, bet išsaugojęs meilę Tėvynei ir tikėjimą jos laisve.

Vincas Juozaitis mirė 1988 m. sausio 1 d.

Birštono partizanas gyvas ne tik dukterų bei šviesų brolio atminimą saugančios sesers Janinos širdyje – jis amžiams liko savo eilėraščių posmuos.

Paskutinį kartą redaguota: 2022-12-16

Vinco Juozaičio – Vyturio eilėraščiai

Kada varge buvai, Tėvyne,
Tai jis nuo bado tave gynė,
Vergijos pančius rišo, traukė
Ir tavo laisvės troško, laukė.
Už tai, kai būsi tu laisva,
Pridenk jį savo vėliava,
O Lietuva.

*

Daina

Medžių šakos nulenkė viršūnes,
Ir nuliūdo tėviškė brangi,
Kai, rytų saulutei patekėjus,
Užėjo priespauda broliams sunki.

Nuliūdo sode čiulbantys paukšteliai,
Ir darže nuliūdo jazminai,
Ir jaunystės žiedas kai nuvyto,
Krito trys sūnūs — tvirti ąžuolai.

Jiems klojo patalą mirties ant gatvės
Purvas, sumindžiotas priešų gaujos,
Tiktai paukšteliai, miško giesmininkai,
Jiems pačiulbėj, nutūpę prie galvos.

Verkė tėviškė trijų drąsuolių,
Verkė draugai atskirtieji kovos,
Ir pasiryžo mūsų partizanai
Atpirkti laisvę brangios Lietuvos.

Nedaug jau liko mums čia kentėti,
Laisva Tėvynė greit mums nušvis.
Ir mes greta žygiuosime per pievas
Laisvosios tėviškės keliais plačiais.

Sutiks močiutė, sena sengalvėlė,
Sūnelį grįžtant iš didžios kovos,
Sutiks mergaitė, tavo numylėta,
Su jurginų gražių puokšte.

*

Daina trenksmui

Mėnulis švietė naktį ramią,
Nuo priešo kulkų tu kritai,
Savu krauju pagirdei žemę,
Kurią mylėjai taip karštai.

Mylėjai Lietuvą Tėvynę
Tu iš visos savo širdies,
Pirmas į laisvę kelią mynei,
Nebodams vargo nei mirties.

Žaliame slėny, prie upelio,
Tave paguldė priešo kulka,
Žiaurūs stribukai tavim tyčiojos,
Kad žuvo Trenksmas, narsus karys.

Kovoj sau skyrei Trenksmo vardą,
Narsus kovotojas buvai,
Visi lietuviai prisiminsim
Laisvės gynėją amžinai.

*

Priėjo partizanas prie vartų,
Kiemely sulojo šuva,
Niekas pasitikt neišėjo,
Tik gailiai raudojo ruduo.

Ir kaime tuoj šunys sulojo,
Pasigirdo vien rusų balsai,
Iš kažin kur šūvis ataidėjo,
Ir pervėrė širdį skausmai.

Jis krito ant žemės nušautas,
Aplink buvo vien tamsi naktis.
— Aš už tave, brangi Tėvyne,
Šią naktį užmerkiu akis.

*

— Vyrai,— prašneko šeimininkas,
Pravėręs bunkerio duris:
— Rusai, jų tarpe išdavikas,
Kalavijau, tavo sūnus.

O Dieve Tėve, suvaitojo,
Sūneli,— ištarė: — brangus.
Nulenkė galvą ir nutilo,
Sūnus jam paruošė kapus.

Jėzau, Marija, balsai šaukė,
Skausmai sumišo su malda,
Kovas ir Gailius užsimerkė,
Dainius atsiklaupė šalia.

Prie pačių durų klūpo tėvas,
Karžygis guli netoli,
Kluone atsiklaupė prie sienos,
Apgaubė juos tamsa tyli.

Iš knygos „Sušaudytos dainos" (1990 m.)

Apie Vincą Juozaitį ir jo šeimą
Aleknavičienė, Antanina
Juozaičių šeima : [Birštono gyventojai] : [biografija] / Antanina Aleknavičienė. - Iliustr., portr. // Žmonės ir darbai. D.2. - Vilnius : Trys žvaigždutės, 2013. - p. 41, 42-43, 44.

Asipavičienė, Stasė
Vincas Juozaitis-Vyturys : [biografija] / Stasė Asipavičienė. - Iliustr. // Žmonės ir darbai. D.2. - Vilnius : Trys žvaigždutės, 2013. - P. 321-323.

Juozaitytė-Jasiulaitienė, Janina
Skausmu patvinęs 1949-ųjų pavasaris / parengė Aušra Šuopytė. – Iliustr. // Tremtinys. – ISSN 2029-509X. – 2012, kovo 23, p. 5. (1, 2, 3, 4)
Birštone gyvenančios J. Juozaitytės-Jasiulaitienės atsiminimai apie jos šeimos tremties istoriją; su buvusios Dzūkų partizanų rinktinės ryšininkės S. Braziukaitytės-Matonienės pasisakymu apie V. Juozaitį

Mačiūtė, Genovaitė
"Mylėjai Lietuvą tėvynę tu iš visos širdies" : 2017-ųjų pabaigoje - 95-osios Vinco Juozaičio gimimo metinė / Genovaitė Mačiūtė. - Iliustr. // Gyvenimas. - 2017, kovo 9, p. 6.
Kovo mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje eksponuojama Vinco Juozaičio -Vyturio atminimui ir 27-osioms Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinėms skirta literatūros paroda "Mylėjai Lietuvą tėvynę tu iš visos širdies".

Murauskaitė, Teresė
Liūdnas jubiliejus / Teresė Murauskaitė. - Iliustr. // Gyvenimas. - 2004, kovo 27, p. 7.
Apie birštonietę, tremtinę Janiną Bronislavą Juozaitytę-Jasiulaitienę, jos brolį partizaną Vincą Juozaitį - Vyturį.

Galerija