Vytautas Stulpinas

Birštone

Vakarėja...
Viduržiemio speigas.
Ir neaišku, kas slypi varno žvilgsnyje,
Kai jis nutupia ant snieguotos klevo šakos
Ir įnirtingai lesa sniegą,
Kuriame atsispindi Birštono
Bažnyčios bokšto špilis.
Šaltis visada savo kailyje.
Varnas plačiai suplasnoja ir nuskrenda.
Telkšo smulkios minutės.
Valandos lyg grivenos kažkur išsišvaistė.
Dienos religija...
Baltoje lyrinėje panoramoje -
Lyg nepamirštamam sapne -
Regi įstabius moters bruožus,
Antakių pakylėtus.
Tai klajūnai spinduliai -
Lyg iš kito metų laiko ar rakto skylutės
Nevarstomose observatorijos duryse,
Už kurių Įkalintas regėjimas...
Jie skamba veriančiu disonansu
Ir išauga į melodingą, skaidrų,
Tačiau melancholišką noktiurną...
Užmestas kažkur nuošalyje likimo būgnas,
Permatomas snaiguriavimas balkone,
Pabunda iš gilaus miego knyga.